SENASIS EGIPTIECIU KALENDORIUS
METU LAIKAI
Egiptieciai metus nustatynejo ne .pagal saules sukimasi, bet pagal
laikotarpi reikiama derliui nuimti. Jie pie?e ?odi "metai"
("renpet") kaip jauna daiga su pumpuru. Tas pats ?enklas sutinkamas
giminingu ?od?iu hieroglifose: "renpi" - "esu jaunas, stiprus",
"renput" - "metu vaisiai".
Taciau Egipte derlius priklause nuo Nilo i?siliejimo. Kasmet
bir?elio prad?ioje ?alije prasidedavo sausra.
Kai turedavo prasideti i?siliejimas, daugelyje ?ventyklu
dievi?kajam Nilui buvo aukojamos aukos. "Hapio knygas" mesdavo i
Ra-Horahcio ?ventyklos e?era Ono mieste; tas e?eras vadinosi Kebehu
- taip pat kaip ir Nilas prie savo slenksciu. Tikriausia, i ta pati
e?era mesdavo ir deives statuleles. Po dveju menesiu, i?siliejimo
piko metu, buvo atliekamos tos pacios apeigos. Ir nuolankus Nilas,
u?dengiantis visa sleni tarp dvieju dykumu, kur miestai ir kaimai
pavirsdavo salomis, o keliai tapdavo pana?us i pylimus, pama?u
nuslugdavo. Praejus keturiems menesiams po i?siliejimo upe
galutinai gri?davo i savo krantus. ?is keturiu menesiu laikotarpis
buvo pirmas metu laikas ir vadinosi "achet" ("potvynis",
"i?siliejimas").
Po to keturiu ar penkiu menesiu begyje jiems belikdavo tik laistyti
laukus. O paskui ateidavo pjuties, kulimo, grudu sudejimo i aruodus
ir kitu darbu metas. Tokiu budu po i?siliejimo sezono prasidedavo
sejimo "peret" ("?emes pasirodymas i? po vandens" arba "dygimas")
metas, o po jo - derliaus surinkimas, "?emu" ("sausra, sausuma").
Viso buvo trys metu laikai vietoj hebraju ir graiku keturiu.
Taciau kai Nilo vandenys pradedavo keltis buvo pastebiamas dar
vienas gamtos rei?kinys, kuris padedavo kalendoriaus sudarytojams:
prie? pat sauliai tekant rytuose akimirksniui pasirodydavo Sirijaus
?vaig?de, egiptieti?kai Sopdet (helenistine "Sotis"). Egiptieciai
nuo seno pastebejo ?iu dvieju rei?kiniu sutapima. Jie mane, kad
i?siliejimas yra Izidos a?aros. Ir Sirijaus ?vaig?de (Sopdet) buvo
tapatinama su deive, kuri tapo metu globeja. Diena, kai
pasirodydavo Sirijus, buvo pripa?inta Naujuju metu diena.
?emdirbiai, med?iotojai, ?vejai, jureiviai, gydytojai, ?iniai,
kuriu ?ventes buvo ?ymimos tam tikromis dienomis, tai yra visi tie,
kuriu veikla priklause nuo metu laiku, laiko skaiciavimui naudojo
"tobulus metus", kai menesiai ir sezonai ejo paeiliui, tai yra
pirmas buvo "achet", rei?kiantis Nilo i?siliejimo keturis menesius,
po jo "peret" - sejimo metas, sutampantis su vesu sezonu, ir
pagaliau "?emu" - derliaus surinkimo ir kar?cio metas. Butent todel
"?emu" laiku faraona vadindavo vesumos ?altiniu, o "peret" sezonu -
?iltu saules spinduliu.
Gydytojai ir veterinarai ?ynojo, jog kai kurios ligos atsiranda tam
tikru metu laiku: vienos - "?emu", kitos - "peret". Jie net gi
tiksliai skirdavo, kokius vaistus skirti pirmais "peret" menesiais,
o kokius - trecia ar ketvirta to pacio sezono menesiu.
Siekiant patogumo visus tris sezonus padare lygiais ir suskirste i
dvylika menesiu po trisde?imt dienu, kurie nuo senoves, o taip pat
Ramziu epocha buvo skiriami pagal svarba kiekviename sezone:
pirmas, antras, trecias ir ketvirtas "achet", "peret" ir "?emu"
sezonu menesiai. Menesiu pavadinimai kilo i? atitinkamu menesiu
?venciu ir pradejo buti vartojami tik Saiso epochoje. Prie
paskutinio "?emu" menesio pridedavo penkias dienas kad viso metuose
butu 365 dienu.
O ka gi dare egiptieciai kad Naujuju metu ?vente
neveluotu viena diena kas keturi metai? Jie pridedavo viena diena
prie kas ketvirtu metu. Taip buvo tokiu faraonu, kaip Setis I ir jo
sunus, laimingo karaliavimo metu.
?VENTES IR I?EIGINES DIENOS
Pirmoji Naujuju metu diena buvo ne tik deives Sopdes ?vente - ji
buvo minima visos ?alies mastu. ?ia diena Upuauato ?ventykloje
tarnai dovanodavo savo ?eimininkui dovanas. Reikia suprasti, kad
atne?tas i ?ventykla dovanas ?yniai aukodavo savo dievui.
Naujuju metu proga visi egiptieciai apsikeisdavo dovanomis ir
palinkejimais laimes. Egipte buvo labai daug ?venciu visais metu
laikais, bet itin daug budavo "achet" metu, kai ?emes darbai
nutrukdavo.
Did?ioji Opet ?vente tesesi ilgiau negu menuo ?io sezono
viduryje.
?vente "tehi", kas rei?kia "pasigerimas" buvo minima antrojo
menesio pirma diema, ir kiekvienas stengesi nepraleisti jos. Sejimo
sezono pirmojo menesio pirma diena buvo laikoma ?vente visame
Egipte. Vietiniu dievu ?ventese privalomai dalyvavo visi
egiptieciai, kartu jie turejo neu?mirsti ir geruosius kaimynu
dievus. Pasitepe aliejumi, apsivilke naujais rubais, ?mones
susigu?edavo i ?ventykla, atne?davo aukas ir gaudavo teise
i?gerineti, valgyti ir garsiai rekti. Kai kurios ?ventes buvo
?vesdamos net tada, kai artimiausioje ?ventykloje nebuvo minimo
dievo altoriaus. Tokiomis ?venciu dienomis nereikejo pradeti naujo
darbo, ir apskrytai buvo patartina vengti jokiu darbu.
Be to, tikriausia, kiekviena pirmoji dekados diena buvo laikoma
i?eigine.
VALANDOS
Egiptieciai dalino metus i dvylika menesiu ir lygiai taip pat
padalino diena ir nakti i dvylika valandu. Vargu ar jie dalino
valanda i dar smulkesnius laiko tarpus. ?od?io "at", verciamo kaip
"akimirka", reik?me neturejo jokios apribotos trukmes. Kiekviena
valanda turejo savo pavadinima. Pirmoji dienos valanda vadinosi
"?erejancia", ?e?toji - "pasikilimo valanda", dvyliktoji - "Ra
susilieja su gyvybe". Pirmoji nakties valanda buvo "Ra prie?u
?lugimo" valanda, dvyliktoji - valanda, "stebiancia Ra gro?i".
Susidaro ispudis, jog tokiu pavadinimu valandu ilgumas keitesi
kasdien. Taciau tai netiesa. Dienos ir nakties valandos buvo lygios
lygiadieniais. Visa kita laika egiptieciai ?inojo, kad saule
veluoja arba u?bega u? akiu.
Valandu pavadinimus, kuriuos mes nurodeme, vartojo tik mokslininkai
ir ?yniai. Paprasti egiptieciai vadino valandas pagal skaicius.
Nakti valandos buvo nustatomos pagal ?vaig?des, naudojant liniuote
su pradurta skyle ir du kampainius su ?vyniniu svambalu. Valandu
nustatymui reikejo dveju ?moniu: stebetojo ir padejejo. Padejejas
atsistodavo nugara prie?ais ?vaig?de, o stebetojas - prie? ji.
Stebetojas naudojosi i? anksto sudaryta lentele,galiojancia tik
penkiolika dienu, kur buvo nurodoma, kad tam tikra ?inoma ?vaig?de
pirma valanda turi buti tiesiai vir? padejejo galvos, kita valanda
kita ?vaig?de - vir? jo kaires akies arba po de?ine akimi.
Kai stebeti ?vaig?des buvo sudetinga, buvo naudojamos kugines vazos
alkunes auk?cio su anga dugne. Vazos turis ir angos didis buvo
apskaiciuojami taip, kad i? jos vanduo i?begtu lygiai per dvylika
valandu.
Diena egiptieciai naudojosi saules laikrod?iais. Jie buvo dvieju
ru?iu. ?itie laikrod?iai nelabai domino paprastus ?mones. Tik
i?skirtiniais atvejais jie prane?a mums kuria valanda atsitiko tas
ar anas ivykis.
Taciau Egipte
27
0
4 минуты
Темы:
Понравилась работу? Лайкни ее и оставь свой комментарий!
Для автора это очень важно, это стимулирует его на новое творчество!