Kristijonas Donelaitis gim? pirm?ja Nauj?j?, 1714, met? dien? Ryt?
Pr?sijoje, Lazdyn?li? kaime laisvo valstie?io ?eimoje. Yra ?inoma,
kad, be Kristijono, Donelai?iai tur?jo dar 3 s?nus ir 3 dukteris.
Naujagimis valstie?io ?eimai buvo nauja burna. O j? maitinti nebuvo
lengva, nes valstie?iai tuo metu gyveno nepaprastai sunkiai.
Sunk? valstie?i? gyvenim? nuo pat vaikyst?s ant savo kailio patyr?
Kristijonas. 1720 metais mir? Kristijono t?vas, o na?l? motina liko
vargti su septiniais ma?ame?iais vaikais.
Sunki ekonomin? valstie?i? pad?tis, ?iauri socialin? ir nacionalin?
priespauda nuo pat vaikyst?s stipriai paveik? b?simo poeto s?mon?
ir skaudino jo ?ird? vis? gyvenim?. Tai atsispindi ir jo gro?in?je
k?ryboje.
Kristijono kelias nuo pat pirm?j? mokslo dien? pasuko ?
Karaliau?i?, kur jau anks?iau buvo apsigyven?s vyresnysis brolis.
Jis pateko ? pradin? mokykl?, skirt? neturtingiems moksleiviams.
Vidurin?je mokykloje jis prad?jo mokytis b?damas 17 met?. Pradin?
mokykla grei?iausiai buvo lietuvi?ka, o vidurin? – lotyni?ka.
Pastar?j? jis lank? 5 metus, gerai joje ?sisavino lotyn? kalb?,
pramoko taip pat graik?, hebraj?, pranc?z? kalb?, lavino i?kalb?,
studijavo antikin? literat?r?.
1736 met? rugs?jo m?nesio 27 dien? K. Donelaitis ?stojo ?
Karaliau?i? universitet? teologijos fakultet?. I? karto jis pateko
? universiteto bendrabut?. Tai rodo j? tur?jus ypating? gabum?, nes
? bendrabut? priimdavo tik labai nedaug pa?i? gabiausi?
student?.
Studij? metais K. Donelaitis daug d?mesio skyr? muzikai. Jis ir
v?liau mielai pats grodavo, dainuodavo, komponuodavo, kur? laik?
buvo mokykloje muzikos ir dainavimo mokytoju. Jis tur?jo puiki?
muzikin? klaus?, nes sugeb?jo net muzikinius instrumentus
gaminti.
1740 metais pavasar? K. Donelaitis baig? universitet? ir i?vyko
atgal ? Lazdyn?lius. Pirmoji jo tarnybos vieta, ? kuri? jis buvo
paskirtas mokyklon muzikos mokytoju ir choro ved?ju, buvo Stalup?n?
miestelis, vos u? keliolikos kilometr? nuo jo gimtin?s.
Jaunasis mokytojas labai uoliai ?m?si darbo. Stengdamasis sudominti
ir patraukti mokinius, Kristijonas Donelaitis jau ?ia prad?jo
ra?yti pasak??ias. Jis para?? j? daugiau, ta?iau i?liko tik ?ios:
“Lap?s ir gandro ?esnis”, “Rudikis jomarkininks”, “?uo didgalvis”,
“Pasaka apie juodvabal?”, “Vilks provininks”, “??uols gyrpelnys”.
Kai kurioms savo pasak??ioms K. Donelaitis panaudojo dar nuo Ezopo
laik? to ?anro k?riniuose sutinkamus tematinius motyvus. Ta?iau ir
skolintus motyvus jis taip perdirbo, taip pritaik? savo gyvenamam
metui ir aplinkai, kad sekimo p?dsak? beveik visai ne?ymi. Jau
pasak??iuose galima pasteb?ti kai kuriuos K. Donelai?io stiliui
b?dingus bruo?us (polink? ? hiperbolizavim?, pakartojimus,
i?skai?iavimus, vulgarizmus ir pan.), kurie visi?kai i?ry?k?jo
?ymiai v?liau sukurtame brand?iausiame jo k?rinyje “Metai”.
Po poros met? s?kmingo darbo mokykloje K. Donelaitis buvo paskirtas
jos ved?ju. Toji vieta grei?iausiai atsirado d?l mokyklos ved?jo
mirties. Su jo ?eima K. Donelaitis artimai bendravo, gerai pa?inojo
?mon? An? Marij? Olefant. Ji K. Donelai?iui patiko, ir jaunojo
mokytojo ?irdyje ?si?ieb? meil?s jausmai. Tod?l, i?sik?l?s i?
Stalup?n?, jos nepamir?o ir 1744 metais su ja susituok?.
Tre?iaisiais tarnybos metais, gav?s pasi?lim? u?imti Tolminkiemio
parapijos klebono viet?, K. Donelaitis dar kur? laik? dels?
i?sikelti i? Stalup?n?, nes nenor?jo palikti savo mokini?,
nepasibaigus mokslo metams.
Prie? u?imdamas klebono viet?, K. Donelaitis prival?jo dar
Karaliau?iaus universitete i?laikyti pastoriaus egzaminus, kuri?,
baigdamas universitet?, nelaik?. 1743 spalio m?nes?, jis i?laik?s
egzaminus, netrukus i?sik?l? ? nauj?j? paskyrimo viet?, ir jau
lapkri?io 24 dien? prad?jo eiti dvasininko pareigas.
Prad?j?s eiti savo pareigas, jaunasis klebonas i? karto pasirod?
labai uolus. Toks jis pasiliko ir vis? gyvenim?. Beveik niekur i?
tolminkiemio nei?vykdamas, K. Donelaitis tuok? savo parapijie?ius,
krik?tijo j? vaikus, laidojo mirusiuosius, reguliariai atlikin?jo
ba?nyt?l?je nustatytas pamaldas, sak? pamokslus i? ryto voki?kai, o
po piet? lietuvi?kai.
Klebono pareiga buvo tvarkyti Tolminkiemio ba?ny?iai bei pastori?
na?l?ms priklausant? beveik 40 ha ?k?. Ir t? darba K. Donelaitis
steng?si kuo geriau atlikti. Ta?iau poeti?kai K. Donelai?io
prigim?iai visi tie darbai buvo sunki na?ta, kuri? jis vilko
kantriai, nors be meil?s.
I? ?vairi? i?likusi? akt? ir dokument? matyti, kad K. Donelaitis
buvo veiklus ?mogus, geras administratorius, sumanus visuomenini?
reikal? organizatorius.
Vietoje begri?van?ios Tolminkiemio
ba?nyt?l?s jis 1756 metais parapijos ir vald?ios l??omis
pastatydino nauj?, m?rin?.
Nuo ?vairi? pareig? ir vie??j? reikal? laisvu metu K. Donelaitis
nem?go dykin?ti. Jis r?pestingai augino savo paties pasodint? sod?,
?lifavo optinius stiklus, gamino barometrus, termometrus,
laikrod?ius bei muzikos instrumentus. Tais savo darbais jis buvo
pla?iai ?inomas apylink?je.
Gyvendamas toli nuo didesni? ?alies centr?, K. Donelaitis ir nuo
svarbesni? to meto politinio gyvenimo ?vyki? laik?si nuo?aliai.
Giliai pasin?r?s ? savo aplink?, ? kasdeninius darbus bei
r?pes?ius, jis kokios nors platesn?s dirvos savo veiklai u?
Tolminkiemio rib? neie?kojo. Lietuvi? literat?ros laimei jis vis?
savo k?ribin? energij? skyr? poezijai ir svarbiausi? savo gyvenimo
etap? Tolminkiemyje apvainikavo talentinguoju k?riniu “Metai”.
Ta?iau, kai 1780 vasario m?nesio 18 dien? K. Donelaitis mir?, jo
parapijie?iai ir artimieji draugai Tolminkiemio ba?ny?ioje
palaidojo j? kaip parapijos klebon?, naging? ?vairi? muzikos ir
fizikos instrument? dirb?j?, garbing? dvasinink? ir puik? ?mog?,
bet labai ma?ai kam ?inom? poet?.
K. Donelai?io gro?in? k?ryba, ?vair?s jo ra?tai, dokumentai ir
kitokia archyvin? med?iaga, o taip pat literat?ra apie j? duoda
pagrindo teigti, kad ??ymusis lietuvi? tautos poetas buvo ne romus
ir nuolankus nuo?alaus Rut? Pr?sijos ba?nytkaimio protestant?
pastorius, o dideli? gabum?, auk?to intelektinio paj?gumo,
turtingos dvasios ir sud?tingos nat?ros asmenyb?. Jis pilnas
k?rybin?s energijos praktinei veiklai, tiesus ir dr?sus,jau?i?s
savo asmens vert? ir gin?s savo garb?, mok?s nuo?ird?iai myl?ti ir
aistringai neapk?sti, a?tria ironija triu?kinti prie?? ir ?velniu
?od?iu pra?nekti draug?. Poetas myl?jo gyvenima, pon? ir valdinink?
engiamus b?rus ir gimtosios ?em?s laukus. Ta?iau jam nema?a teko
kent?ti, nes gyveno ir veik? ni?rioje feodalizmo gadyn?je, kai
visur, jo paties ?od?iais tariant, vie?patavo “neteisingumas,
neteisumas, palinkimas valdytis, savanaudi?kumas, ?yk?tumas”.
“Metai”
K. Donelaitis “Metus” prad?jo ra?yti apie 1765 metus, 1773-1774
metais poetas perra?? savo poemos paskutin? variant?, turinti
beveik 3000 eilu?i?.
Tuo metu daugelio Europos taut? ra?ytoj? k?ryboje buvo tradicin?s
tematikos poem? apie kaimo gyvenim? ?vairiais met? laikais. Kartas
nuo karto ir Ryt? Pr?sijos periodin?je spaudoje pasirodydavo
eiliuot? k?rini? apie met? laikus su pla?iais gamtos paveikslais.
Bet gyvendamas nuo?aliai, vargu ar gal?jo K. Donelaitis greitai
susipa?inti su naujausia literat?ra, ka?in ar tie k?riniai jam buvo
?inomi.
K. Donelaitis, pasi?m?s savo am?inink? tradicin? tem? apie keturis
met? laikus, valstie?i? gyvenim? ir kaimo gamt?, pavaizdavo kitaip,
negu jo pirmtakai ir am?ininkai, i? kitoki? visuomenini? pozicij?
ir perd?m realistin?mis i?rai?kos priemon?mis. Autorius regi XVIII
am?io Ryt? Pr?sijos valstie?i? gyvenim? j? pa?i? akimis, vertina
?vykius ir rei?kinius i? valstieti?k? pozicij?.. jis stebi gyvenim?
ne i? ?alies, o pats ver?iasi ? vaizduojamas situacijas, kartu su
veikian?iais b?riais rei?kia savo pasipiktinim? arba pritarim?.
K. Donelaitis a?triomis ir ne?prastin?mis satyros priemon?mis kaip
tikras valstietis pasmerkia dvar?, parodo jo i?naudoti?k?
charakter?, apdainuoja sunk? ir alinant? baud?iavin? b?r? darb?.
Jis valstie?io buities neidealizuoja, nesim?gauja dirbtin?mis
poetin?mis puo?menomis, da?nai sutinkamos t? met? poezijoje.
K. Donelai?io veik?jai yra individualizuoti, jie veikia konkre?iose
ir charakteringose situacijose, n?ra sauso ir schemati?ko
apra?in?jimo, kaip ano meto gro?in?je literat?roje. Paprasta,
liaudi?ka K. Donelai?io poemos kalba ?ymiai skyriasi nuo klasicizmo
ir sentimentalizmo literat?rai b?dingos kalbos, kuri buvo artima
tik kilmingiesniems ir beveik visai svetima pla?iosioms liaudies
mas?ms.
Talentinga, bet savo metu gal dar kiek per ankstyva K. Donelai?io
k?ryba ne i? karto buvo pripa?inta. Gal b?t tai atsitiko d?l to,
kad poema buvo para?yta ma?ai kam te?inoma lietuvi? kalba. ?ymus
XIX am?iaus rus? filologas A. Aleksandrovas teisingai yra
pasteb?j?s: “Jeigu K. Donelaitis savo k?rinius b?t? para??s viena
kuria did?i?j? kalb?, tai jis b?t? visuotiniai pripa?intas did?i?j?
poet? eil?je kaip vienas i? pirm?j?.”
Pla?iausio pripa?inimo ir did?iausio populiarumo K. Donelaitis
pasiek? tik tarybiniais laikais, kai jo ra?tai pasidar? lengvai
prieinami ir liaud?iai, kai talentingieji poeto k?riniai per
vertimus ? rus? ir kitokias kalbas per?eng? savo gimtosios ?alies
sienas.
Autorius – Dmitrijus ?kulis.
Naudota literat?ra – K. Doveika “Kristijonas Donelaitis”.
Naujamies?io vid. mokykla, Vilniaus m.
1999 m.
Донелайтис
213
0
5 минут
Темы:
Понравилась работу? Лайкни ее и оставь свой комментарий!
Для автора это очень важно, это стимулирует его на новое творчество!